Kai žmonės galvoja apie kietųjų atliekų tvarkymą, jie greičiausiai jį sieja su šiukšlių išmetimu į sąvartynus arba deginimu. Nors tokia veikla yra svarbi proceso dalis, optimalios integruotos kietųjų atliekų tvarkymo (KAT) sistemos kūrime dalyvauja įvairūs elementai. Pavyzdžiui, apdorojimo metodai padeda sumažinti kietųjų atliekų kiekį ir toksiškumą. Šie veiksmai gali paversti jas patogesne šalinimo forma. Atliekų apdorojimo ir šalinimo metodai parenkami ir naudojami atsižvelgiant į atliekų formą, sudėtį ir kiekį.
Čia pateikiami pagrindiniai atliekų tvarkymo ir šalinimo būdai:
Terminis apdorojimas
Terminis atliekų apdorojimas – tai procesai, kurių metu atliekos apdorojamos karščiu. Toliau pateikiami keli dažniausiai naudojami terminio atliekų apdorojimo metodai:
Deginimas yra vienas iš labiausiai paplitusių atliekų apdorojimo būdų. Šis metodas apima atliekų deginimą deguonies akivaizdoje. Šis terminio apdorojimo metodas dažniausiai naudojamas energijai atgauti elektros energijai arba šildymui. Šis metodas turi keletą privalumų. Jis greitai sumažina atliekų kiekį, sumažina transportavimo išlaidas ir kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Dujofikacija ir pirolizė yra du panašūs metodai, kurie abu skaido organines atliekas, jas veikiant mažam deguonies kiekiui ir labai aukštai temperatūrai. Pirolizės metu deguonis visiškai nenaudojamas, o dujofikacijos procese deguonies kiekis yra labai mažas. Dujofikacija yra pranašesnė, nes leidžia degimo proceso metu atgauti energiją nesukeliant oro taršos.
Atviras deginimas yra tradicinis terminis atliekų apdorojimo būdas, kenkiantis aplinkai. Tokiame procese naudojami deginimo įrenginiai neturi taršos kontrolės įrenginių. Jie išskiria tokias medžiagas kaip heksachlorbenzenas, dioksinai, anglies monoksidas, kietosios dalelės, lakieji organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai junginiai ir pelenai. Deja, šį metodą vis dar taiko daugelis vietos valdžios institucijų visame pasaulyje, nes jis siūlo nebrangų kietųjų atliekų tvarkymo sprendimą.
Sąvartynai ir sąvartynai
Sanitariniai sąvartynai yra dažniausiai naudojamas atliekų šalinimo sprendimas. Šie sąvartynai yra pageidaujami siekiant pašalinti arba sumažinti pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai dėl atliekų šalinimo. Šios vietos yra ten, kur žemės ypatybės veikia kaip natūralūs buferiai tarp aplinkos ir sąvartyno. Pavyzdžiui, sąvartyno teritorija gali būti sudaryta iš molingo dirvožemio, kuris yra gana atsparus pavojingoms atliekoms, arba jai būdingas paviršinio vandens telkinių nebuvimas arba žemas gruntinio vandens lygis, todėl išvengiama vandens taršos rizikos. Sanitarinių sąvartynų naudojimas kelia mažiausią pavojų sveikatai ir aplinkai, tačiau tokių sąvartynų įrengimo kaina yra palyginti didesnė nei kitų atliekų šalinimo būdų.
Kontroliuojami sąvartynai yra daugmaž tokie patys kaip sanitariniai sąvartynai. Šie sąvartynai atitinka daugelį sanitarinių sąvartynų reikalavimų, tačiau gali trūkti vieno ar dviejų. Tokie sąvartynai gali turėti gerai suplanuotą talpą, bet be langelių planavimo. Gali nebūti arba būti iš dalies valdomos dujos, vedama pagrindinė apskaita arba reguliariai dengiama.
Bioreaktoriniai sąvartynai yra naujausių technologinių tyrimų rezultatas. Šiuose sąvartynuose naudojami pažangūs mikrobiologiniai procesai, siekiant pagreitinti atliekų skaidymą. Pagrindinis kontrolės elementas – nuolatinis skysčio papildymas, siekiant palaikyti optimalią drėgmę mikrobų virškinimui. Skystis pridedamas recirkuliuojant sąvartyno filtratą. Kai filtrato kiekis nepakankamas, naudojamos skystos atliekos, pavyzdžiui, nuotekų dumblas.
Bioremediacija
Bioremediacija naudoja mikroorganizmus teršalams skaidyti ir pašalinti iš užteršto dirvožemio ar vandens. Ji dažnai naudojama naftos išsiliejimams, pramoninėms nuotekoms ir kitoms taršos formoms valyti. Įprasta užterštoms vietovėms ir tam tikrų rūšių pavojingoms atliekoms.
Kompostavimas yra dar vienas dažniausiai naudojamas atliekų šalinimo ar apdorojimo metodas – kontroliuojamas aerobinis organinių atliekų skaidymas, veikiant mažiems bestuburiams ir mikroorganizmams. Dažniausiai pasitaikantys kompostavimo būdai yra statinis kompostavimas krūvose, kompostavimas nuo kenkėjų, kompostavimas pradalgėse ir kompostavimas induose.
Anaerobinis skaidymas taip pat naudoja biologinius procesus organinėms medžiagoms skaidyti. Tačiau anaerobinis skaidymas naudoja deguonies ir bakterijų neturinčią aplinką atliekoms skaidyti, o kompostuojant reikia oro, kad galėtų augti mikrobai.
Renkantis tinkamą atliekų tvarkymo ir šalinimo būdą, būtina atsižvelgti į konkrečias atliekų savybes, aplinkosaugos reglamentus ir vietos sąlygas. Siekiant veiksmingai spręsti įvairių atliekų srautų problemas, dažnai naudojamos integruotos atliekų tvarkymo sistemos, apjungiančios kelis metodus. Be to, visuomenės informuotumas ir dalyvavimas atliekų mažinimo ir perdirbimo pastangose atlieka labai svarbų vaidmenį tvariame atliekų tvarkyme.
Įrašo laikas: 2023 m. gruodžio 20 d.