Kai žmonės galvoja apie kietųjų atliekų tvarkymą, jie greičiausiai susieja tai su šiukšlėmis, kurios bus išmestos į sąvartynus ar sudegintus. Nors tokia veikla apima svarbią proceso dalį, kuriant optimalią integruotos kietųjų atliekų valdymo (ISWM) sistemą, susijusi su įvairiais elementais. Pavyzdžiui, gydymo metodai veikia siekiant sumažinti kietųjų atliekų tūrį ir toksiškumą. Šie veiksmai gali paversti jį patogesne forma. Atliekų apdorojimas ir šalinimo metodai pasirenkami ir naudojami atsižvelgiant į atliekų formą, sudėtį ir kiekį.
Čia yra pagrindiniai atliekų apdorojimo ir šalinimo metodai:
Šiluminis gydymas
Šilumos atliekų apdorojimas reiškia procesus, kuriuose naudojamas šiluma atliekų medžiagoms gydyti. Toliau pateikiami keli dažniausiai naudojami šiluminių atliekų apdorojimo būdai:
Deginimas yra vienas iš labiausiai paplitusių atliekų procedūrų. Šis požiūris apima atliekų degimo degimą esant deguonies. Šis šiluminio apdorojimo metodas dažniausiai naudojamas kaip energijos energijos atkūrimo priemonė elektrai ar šildymui. Šis požiūris turi keletą pranašumų. Tai greitai sumažina atliekų kiekį, sumažina transportavimo sąnaudas ir sumažina kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Dujavimas ir pirolizė yra du panašūs metodai, kurie abu suskaido organines atliekas, eksponuodami atliekas iki mažo deguonies kiekių ir labai aukštos temperatūros. Pirolizė naudoja visiškai jokį deguonį, o dujinimas leidžia proceso metu labai mažai deguonies. Dujavimas yra naudingesnis, nes tai leidžia deginimo procesui atkurti energiją nesukeliant oro taršos.
Atviras deginimas yra senas šiluminių atliekų apdorojimas, kuris yra ekologiškas kenksmingas. Tokiame procese naudojami deginimo krosnys neturi taršos kontrolės prietaisų. Jie išskiria tokias medžiagas kaip heksachlorbenzenas, dioksinai, anglies monoksidas, kietųjų dalelių medžiaga, lakieji organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai junginiai ir pelenai. Deja, šį metodą vis dar praktikuoja daugelis vietos valdžios institucijų tarptautiniu mastu, nes jis siūlo nebrangų kietųjų atliekų sprendimą.
Sąvartynai ir sąvartynai
Sanitariniai sąvartynai pateikia dažniausiai naudojamą atliekų šalinimo tirpalą. Šie sąvartynai norima pašalinti ar sumažinti aplinkos ar visuomenės sveikatos pavojaus riziką dėl atliekų šalinimo. Šios vietos yra ten, kur žemės ypatybės veikia kaip natūralūs buferiai tarp aplinkos ir sąvartyno. Pavyzdžiui, sąvartyno plotą gali sudaryti molio dirvožemis, kuris yra gana atsparus pavojingoms atliekoms arba kuriam būdingas paviršinio vandens telkinių ar žemo vandens lygio nebuvimas, užkertant kelią vandens taršos rizikai. Sanitarinių sąvartynų naudojimas kelia mažiausią sveikatos ir aplinkos riziką, tačiau tokių sąvartynų nustatymo išlaidos yra palyginti didesnės nei kitų atliekų šalinimo metodų.
Kontroliuojami sąvartynai yra daugiau ar mažiau tokie patys kaip sanitariniai sąvartynai. Šie sąvartynai atitinka daugelį reikalavimų, kad jie yra sanitariniai sąvartynai, tačiau jiems gali trūkti vieno ar dviejų. Tokie sąvartynai gali turėti gerai suplanuotą pajėgumą, tačiau nėra ląstelių planavimo. Gali būti, kad nėra arba dalinio dujų tvarkymo, pagrindinio įrašų tvarkymo ar įprastos dangos.
„Bioreactor“ sąvartynai yra naujausių technologinių tyrimų rezultatas. Šie sąvartynai naudoja aukštesnius mikrobiologinius procesus, kad pagreitintų atliekų skilimą. Kontroliuojanti savybė yra nuolatinis skysčio pridėjimas, siekiant palaikyti optimalią drėgmę mikrobų virškinimui. Skystis pridedamas iš naujo cirkuliuojant sąvartyno filtratą. Kai filtrato kiekis nėra pakankamas, naudojamos skystos atliekos, tokios kaip nuotekų dumblas.
Bioremediacija
Bioremediacijoje naudojami mikroorganizmai, kad suskaidytumėte ir pašalintumėte teršalus iš užteršto dirvožemio ar vandens. Jis dažnai naudojamas naftos išsiliejimui, pramoninėms nuotekoms ir kitoms taršos formoms gydyti. Bendras užterštų vietų ir tam tikrų rūšių pavojingų atliekų rūšis.
Kompostavimas yra dar vienas dažniausiai naudojamas atliekų šalinimo ar apdorojimo metodas, kuris yra kontroliuojamas organinių atliekų medžiagų aerobinis skilimas, veikiant mažiems bestuburiams ir mikroorganizmams. Dažniausi kompostavimo būdai yra statinis polių kompostavimas, kenkėjų kompostavimas, „Windrow“ kompostavimas ir kompostavimas laivu.
Anaerobinis virškinimas taip pat naudoja biologinius procesus, kad suskaidytų organines medžiagas. Tačiau anaerobinis virškinimas naudoja aplinką, kurioje nėra deguonies ir be bakterijų, kad būtų galima suskaidyti atliekas, kai kompostavimas turi turėti orą, kad būtų galima augti mikrobams.
Renkantis tinkamą atliekų apdorojimo ir šalinimo metodą, būtina atsižvelgti į specifines atliekų, aplinkos apsaugos taisyklių ir vietinių sąlygų ypatybes. Integruotos atliekų tvarkymo sistemos, kuriose derinami keli metodai, dažnai naudojami siekiant efektyviai spręsti įvairius atliekų srautus. Be to, visuomenės supratimas ir dalyvavimas atliekų mažinimo ir perdirbimo pastangose vaidina lemiamą vaidmenį tvaraus atliekų tvarkyme.
Pašto laikas: 2012 m. Gruodžio 20 d