Kai žmonės galvoja apie kietųjų atliekų tvarkymą, jie greičiausiai tai asocijuojasi su šiukšlėmis, išmetamomis į sąvartynus arba deginamomis. Nors tokia veikla sudaro svarbią proceso dalį, kuriant optimalią integruotą kietųjų atliekų tvarkymo (ISWM) sistemą, įtraukiami įvairūs elementai. Pavyzdžiui, apdorojimo metodai mažina kietųjų atliekų kiekį ir toksiškumą. Šie veiksmai gali paversti jį patogesne šalinimo forma. Atliekų apdorojimo ir šalinimo būdai parenkami ir naudojami atsižvelgiant į atliekų formą, sudėtį ir kiekį.
Čia pateikiami pagrindiniai atliekų apdorojimo ir šalinimo būdai:
Terminis apdorojimas
Terminis atliekų apdorojimas reiškia procesus, kurių metu atliekoms apdoroti naudojama šiluma. Toliau pateikiami keli dažniausiai naudojami terminio atliekų apdorojimo būdai:
Deginimas yra vienas iš labiausiai paplitusių atliekų apdorojimo būdų. Šis metodas apima atliekų deginimą esant deguoniui. Šis terminio apdorojimo būdas dažniausiai naudojamas kaip energijos atgavimo elektrai ar šildymui priemonė. Šis metodas turi keletą privalumų. Tai greitai sumažina atliekų kiekį, sumažina transportavimo išlaidas ir žalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Dujinimas ir pirolizė yra du panašūs metodai, kurie abu skaido organines atliekas veikdami atliekas mažai deguonies ir labai aukšta temperatūra. Pirolizės metu visiškai nenaudojamas deguonis, o dujinimas leidžia procese naudoti labai mažą deguonies kiekį. Dujinimas yra naudingesnis, nes leidžia degimo procese atgauti energiją nesukeliant oro taršos.
Atviras deginimas yra senas terminis atliekų apdorojimas, kuris yra kenksmingas aplinkai. Šiame procese naudojami deginimo įrenginiai neturi taršos kontrolės įrenginių. Jie išskiria tokias medžiagas kaip heksachlorbenzenas, dioksinai, anglies monoksidas, kietosios dalelės, lakieji organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai junginiai ir pelenai. Deja, šį metodą vis dar taiko daugelis vietinių institucijų tarptautiniu mastu, nes tai yra nebrangus kietųjų atliekų sprendimas.
Sąvartynai ir sąvartynai
Sanitariniai sąvartynai yra dažniausiai naudojamas atliekų šalinimo sprendimas. Šių sąvartynų norima pašalinti arba sumažinti pavojų aplinkai ar visuomenės sveikatai dėl atliekų šalinimo. Šios vietos yra ten, kur žemės objektai veikia kaip natūralus buferis tarp aplinkos ir sąvartyno. Pavyzdžiui, sąvartyno teritorija gali būti sudaryta iš molio grunto, kuris yra gana atsparus pavojingoms atliekoms arba pasižymi paviršinio vandens telkinių nebuvimu arba žemu vandens sluoksniu, užkertančiu kelią vandens taršos rizikai. Sanitarinių sąvartynų naudojimas kelia mažiausią pavojų sveikatai ir aplinkai, tačiau tokių sąvartynų įrengimo kaina yra palyginti didesnė nei kitų atliekų šalinimo būdų.
Kontroliuojami sąvartynai yra daugiau ar mažiau tokie patys kaip sanitariniai sąvartynai. Šie sąvartynai atitinka daugelį sanitarinių sąvartynų reikalavimų, tačiau gali trūkti vieno ar dviejų. Tokie sąvartynai gali turėti gerai suplanuotą pajėgumą, tačiau neplanuoti ląstelių. Gali nebūti arba iš dalies tvarkyti dujas, vesti pagrindinius įrašus arba reguliariai draustis.
Bioreaktorių sąvartynai yra naujausių technologinių tyrimų rezultatas. Šiuose sąvartynuose naudojami aukščiausios kokybės mikrobiologiniai procesai, siekiant paspartinti atliekų skaidymą. Kontrolės funkcija yra nuolatinis skysčio įpylimas, kad būtų palaikoma optimali drėgmė mikrobų virškinimui. Skystis įpilamas recirkuliuojant sąvartyno filtratą. Kai filtrato kiekis nėra pakankamas, naudojamos skystos atliekos, pavyzdžiui, nuotekų dumblas.
Bioremediacija
Bioremediacija naudoja mikroorganizmus, kad suskaidytų ir pašalintų teršalus iš užteršto dirvožemio ar vandens. Jis dažnai naudojamas naftos išsiliejimui, pramoninėms nuotekoms ir kitoms taršos formoms valyti. Įprasta užterštoms vietoms ir tam tikroms pavojingų atliekų rūšims.
Kitas dažniausiai naudojamas atliekų šalinimo ar apdorojimo būdas yra kompostavimas, kuris yra kontroliuojamas aerobinis organinių atliekų skaidymas, veikiant mažiems bestuburiams ir mikroorganizmams. Labiausiai paplitę kompostavimo būdai yra statinis kompostavimas su kaupu, kompostavimas su kenkėjais, kompostavimas pradaliuose ir kompostavimas inde.
Anaerobinis virškinimas taip pat naudoja biologinius procesus organinėms medžiagoms skaidyti. Tačiau anaerobinis virškinimas naudoja aplinką be deguonies ir bakterijų, kad suskaidytų atliekas, kur kompostuojant turi būti oro, kad galėtų augti mikrobai.
Renkantis tinkamą atliekų apdorojimo ir šalinimo būdą, būtina atsižvelgti į specifines atliekų savybes, aplinkosaugos taisykles ir vietos sąlygas. Siekiant veiksmingai spręsti įvairius atliekų srautus, dažnai naudojamos integruotos atliekų tvarkymo sistemos, kuriose derinami keli metodai. Be to, visuomenės informuotumas ir dalyvavimas atliekų mažinimo ir perdirbimo pastangose atlieka esminį vaidmenį tvariame atliekų tvarkyme.
Paskelbimo laikas: 2023-12-20